 |
|
|
|
Apie „žaliąją architektūrą“ ir Klajūno dalią... Tekstas Kristinos Noreikienės „Mes įsitikinę, kad pagrindinės architektūros kūrimo sudėtinės dalys yra erdvė, proporcijos ir saikas. Kai visa tai harmoningai susijungia, gimsta architektūra, kurios pagrindinis tikslas yra tokios aplinkos sukūrimas, kurioje žmogus galėtų garbingai dirbti ir ilsėtis. Mes tikime žmonijos išmintingumu ir sugebėjimu atskirti blogį nuo gėrio. Mes taip pat tikime įgimta žmogaus savybe atskirti grožį nuo beskonybės. Šitas tikėjimas padeda mums kuriant architektūrą, nes mes žinome, kad kiekviena linija mūsų brėžiniuose virsta realybe, kurioje gyvename mes, ir kurioje gyvens mūsų vaikai“...
|
|
|
Apie minimalizmą, taupymą ir močiutės pamokas.... Užgriuvau kaip ta sniego pūga – netikėtai ir staiga – per patį darbymetį, prieš Kalėdas, kai drabužių dizainerė Kristina Kruopienytė, kiek mažiau nei prieš metus įsikūrusi nuosavoje mados studijoje, sukosi lyg voverė rate, paskendusi gausybėje kasdienių darbų, užsakymų, atsiribojusi nuo viso pasaulio savo jaukioje darbo vietoje ir panirusi į tik jai vienai žinomų minčių, vizijų, fantazijų klodus... Mūsų pasisvečiavimas Kristinos studijoje išties priminė pūgą, sujaukiančią įprastą tvarką, gyvenimo ritmą, tačiau paliekančią gilų, ryškų įspūdį... |
