TEKSTAS: Agnės Tamašauskaitės
ARCHITEKTAI: UAB „G.A.L. architektai“ ir „LG projektai“
VIETA: Nida, Neringos m. sav., Lietuva
REALIZACIJA: 2018 m.
PLOTAS: 570 m2
FOTOGRAFAS: Arimantas Knašas
Kasmet architektai ir kitų profesijų atstovai susitinka Nidoje tam, kad pagerbtų ilgamečio Neringos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos landšafto architekto Algimanto Zavišos atminimą. A. Zaviša prisidėjo ne tik prie itin savitos Neringos architektūrinės raiškos formavimo, bet ir prie jos unikalios gamtos išsaugojimo.
Kartu su renginio partneriais (Lietuvos architektų sąjunga ir Neringos savivaldybės administracija) A. Zavišos fondas kasmet organizuoja „Geriausio praėjusių metų rekreacinės architektūros kūrinio“ atvirąjį konkursą, kuris tampa „Zavišinių“ renginio kulminacija. Pasak steigėjų, konkurso tikslas – skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas, o nominantai ir laureatai yra išrenkami laikantis pagrindinio principo – vertinant konceptualų bei kontekstualų aplinkos, formos ir funkcijos santykį.
Į „Geriausio 2019 metų reakcinės architektūros kūrinio“ titulą pretendavo vienuolika objektų, o daugiausia dėmesio bei vertinimo balų surinko: poilsio namelis „Obuolių saloje“ („ŠA atelier“, autoriai: Gabrielė Šarkauskienė, Antanas Šarkauskas), Birštono apžvalgos bokštas (UAB „Prosfera“, autoriai: Lilija Putnienė, Vytautas Putna, Donatas Malinauskas), „Farmers Circle“ ūkis Radiškyje („Do Architects“, autoriai: Gilma Teodora Gylytė, Domantas Baltrūnas, Edgaras Vladimirenko, Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė) ir Nidos prieplauka („G.A.L. architektai“ ir „LG projektai“, autoriai: Gintautas Vieversys, Adomas Šablevičius, Eglė Buikaitė). Beveik vienbalsiu komisijos sprendimu nutarta, kad pastarasis projektas – prieplauka Nidoje – nusipelno vadintis geriausiu 2019 m. reakcinės architektūros kūriniu.
Išskirtiniu modernistinės architektūros pavyzdžiu laikomos architekto Alfredo Paulausko suprojektuotos ir 1976-aisiais iškilusios Nidos prieplaukos atnaujinimo bendruomenė labai laukė, architektams tai buvo nelengvas uždavinys. Nors siūlyta ne viena rekonstrukcijos versija, tarp jų – griauti ir statyti naują statinį, tačiau į LR kultūros vertybių registro sąrašą įtrauktą kūrinį nuspręsta atnaujinti išlaikant originalią architektūrinę idėją.
Parengti projektą, itin subtiliai pritaikant jį šiuolaikiniams poreikiams, bet gerbiantį prieplaukos charakterį bei vertingąsias savybes pavyko architektams Gintautui Vieversiui, Adomui Šablevičiui ir Egle Buikaitei. „Autorių, atlikusių rekonstrukciją, nuopelnas tas, kad jautriai atskleidė, išryškino pastato esybę: grubus betonas, medis, švelnus naktinis apšvietimas, išryškinta autentiška tūrio kompozicija. Atrodo, pastatas visada toks ir buvęs, bet nebuvo... Atmintis jį mena tokį, koks jis yra dabar. Nesenstanti, amžina architektūra“, – taip apie šį projektą atsiliepė A. Zavišos labdaros ir paramos fondo konkurso komisijos nariai, kurių komentarai skelbiami svetainėje architektusajunga.lt.
Rekonstruotos Nidos prieplaukos architektūra iš tiesų gerbia pirminę architekto A. Paulausko idėją. Kaip vaizdžiai teigia vienas projekto autorių A. Šablevičius, „mes buvome tik valytojai, nuvalę tai, ką pridėjo laikas, ir taip prikėlę pastatą naujam gyvenimui“. Išlaikyta tūrinė-erdvinė pastato struktūra, kompozicija, atspindinti gamtinį kontekstą: išskleistus žuvėdros sparnus menančios pasvirusios stogo plokštumų formos, atviros ir stiklinės fasadų dalys, tarsi atveriančios pastatą marioms. Taip marios tampa integraliu interjero elementu ir padidinamas erdvės pojūtis viduje. Paliktas apžvalgos bokštelis šiandien atlieka tik kompozicinę funkciją.
Prieplaukos konstrukcinė dalis, kurią sudaro betono, metalo ir medžio karkasas, pasak „G.A.L architektų“, nebuvo keičiama, o tik atgaivinta įvairiais konservavimo būdais. Vienu didžiausių iššūkių tapo atnaujinti betono konstrukcijas. „Pastato betoninė struktūra saugoma kultūros paveldo, o kai pradėjome dirbti, pamatėme, kad jo kokybė labai prasta. Į pagalbą kvietėmės chemikus ir sprendėme, kaip šią medžiagą tinkamai užlopyti nupurškiant“, – pasakoja A. Šablevičius.
Prieplaukos konstrukcinės medžiagos suteikia pastatui individualią išraišką. Grubaus atviro betono sąveikavimas su vertikaliai apkaltomis medinėmis lentomis formuoja dualistinę fasadų kompoziciją. Pasirinkta fasadinių lentų forma ir tarpeliai tarp jų kuria išskirtinį vidaus ir išorės santykį, kuomet būnant viduje matoma daug daugiau aplinkos vaizdo, nei iš išorės žvelgiant į vidų. Į šią kompoziciją, kaip ir pirminiame architektūriniame sprendime, darniai įsilieja didžiuliai stačiakampiai stiklo plokštumos elementai. „Labai sunkios šiuolaikinės vitrinos tapo nemenku technologiniu iššūkiu ne tik pačiai konstrukcijai, bet ir instaliavimo procesui, – sako A. Šablevičius. – Tačiau dirbome su itin kruopščiais statybininkais – jie puikiai atliko savo darbą. Vyko sklandus bendradarbiavimas, buvo derinama kiekviena detalė ir kiekvienas judesys.“ Stilistiškai prie projekto fasadų buvo priderinta betonu ir medžio lentomis dengta lauko terasa. Visos panaudotos architektūrinės detalės prikelia Nidos prieplauką vietinėmis spalvomis, o medžio apdailos motyvai yra neatsiejama Kuršių nerijos architektūros dalis.
Prieplaukos pastatas – ne tik išskirtinis architektūrinis objektas, bet ir integrali Nidos kraštovaizdžio ir istorijos dalis. Nidos uostas kartu su prieplauka išgyveno sovietmečiu vykdomus uosto prieigos tvarkomuosius darbus, kai tiek muitinės pastatai, tiek buvęs Martino Sakučio viešbutis ir dalis senųjų žvejų sodybų buvo nugriauti. Tuomet likusi stovėti prieplauka tapo išskirtiniu Nidos ženklu, tačiau per daugelį metų nusidėvėjęs statinys jau kurį laiką šaukėsi atnaujinimo. Rekonstrukcijos autorių dėka šiandien šis modernios architektūros kūrinys susigrąžino Nidos krantinės akcento vaidmenį.
Atsinaujinusi Nidos prieplauka šią vasarą tapo ypač mėgstama vieta tiek vietinių, tiek kurorto svečių. Išskirtinumo prieplaukos pastatui suteikia jo istorija ir architektūrinės detalės, iš jo atsiveria įspūdingi vaizdai į marias, kopas bei Nidos uostą. Rekonstrukcijos darbams pasibaigus, čia vėl veikia kavinė su lauko terasomis, iš kurių galima grožėtis panorama. Taip pat išsaugota laivybos paskirtis, palikta švartavimosi vieta laivui „Raketa“, nuo 7-ojo dešimtmečio plaukiojančiam Nemuno pakrantėmis iš Kauno į Kuršių nerijos uostą.
Tikimasi, kad ateityje Nidos prieplauka įgaus svarbesnį vaidmenį: pasiekus valstybinių institucijų ir verslo susitarimą, prieplaukoje galėtų veikti laivybos su Kaliningrado sritimi muitinės ir pasienio postas. Be to, kaip įvardijo A. Zavišos labdaros ir paramos fondo konkurso komisijos nariai, šio projekto sėkmė ir įvertinimas „...gali inicijuoti peržvelgti ir daugiau tarybinių bei šių dienų pastatų ir įtraukti į registrą vertinguosius...“ Šis projektas – neabejotinai puikus pavyzdys, kaip, tikslingai išstudijavus paveldosauginių pastatų autentiškumą, galima juos subtiliai atkurti šiuolaikiniame kontekste.
Nuotraukų galerija:
Žurnalas „Centras“