Liudas Barkauskas, asmeninis archyvas
Gegužės 10–11 d. jau vienuoliktą kartą Vilniuje vyks atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Šių metų festivalio tema – „Ateities paveldas“. Kasmet skelbiamą plakato konkursą šiemet laimėjęs iliustratorius ir grafikos dizaineris Liudas Barkauskas prisipažįsta, kad kūrybinio įkvėpimo semiasi iš žaidimų bei komiksų. Jau bemaž dešimtmetį reklamos agentūrose dirbantis Liudas tiki, kad dėl to, jog esame linkę romantizuoti praeitį, šiandienos architektūrai turime mažiau meilės.
Liudai, potraukį piešimui ir menui atradai paauglystėje, studijavai vizualųjį dizainą Klaipėdoje, kūrei daugeliui Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekės ženklų. Esi menininkas, o koks tavo santykis su architektūra?
Turiu pripažinti, kad mano santykis su architektūra yra gana silpnas. Arčiausiai jos esu tada, kai fotografuoju patikusį Vilniaus ar kito miesto kampą. Labai mėgstu atrasti dar nematytą savo miesto dalį, kad ir labai nedidelę – naują „bromą“, ar kokį nors trumpesnį kelią namo, kurio iki tol nežinojau.
Renginio organizatoriai šiemet kvietė kritiškai pažvelgti į pastatų, viešųjų erdvių ir net infrastruktūros vertę bei unikalumą, apmąstyti, kas yra ateities paveldas. Kas tau pačiam yra paveldas architektūroje?
Architektūrinis paveldas turi turėti istoriją, legendą arba paslaptį. Tokios vietos traukia net ir po daugelio metų. Todėl ir įdomu į jas patekti, nes kaskart galvoji, kad gal tau pavyks atrasti kažkokią detalę, kuri atskleis tos paslapties šydą.
Tavo plakatą komisija iš daugiau kaip 50 konkursui pateiktų darbų išrinko kaip geriausią. Jis vaizduoja dangoraižio stikle atsispindintį Mokslininkų namą. Kaip gimė ši plakato idėja? Kodėl būtent tokia?
Viskas prasidėjo nuo pastato pasirinkimo. Man seniai patiko Mokslininkų namas. Aš visada įsivaizdavau, kad jį paėmė ir atvežė tiesiai iš Niujorko. Galbūt ir šalia esantis Vašingtono skveras prisidėjo prie tokio amerikietiško jausmo.
Kita svarbi dėlionės detalė – atspindys. Iš buto, kuriame gyvenu, matosi stiklinis daugiaaukštis, kuriame atsispindi dangus ir pastatas tampa kone nematomas. Labai natūraliai kilo mintis, kad veidrodiniuose pastatuose atsispindi senieji, taip sujungdami miesto istoriją su kylančia miesto ateitimi.
Radarom, L. Barkauskas, asmeninis archyvas
Plakate tai, kas sena ir nauja jungia žmogus. Kokį žmogaus ir architektūros santykį norėjai parodyti savo kūrinyje?
Turbūt esminis žodis čia būtų atidengimas. Šis renginys skatina žmones užsukti į pastatus, kuriuos mes praeiname net nesusimąstę apie juos, o gal net nepastebėję jų. „Open House Vilnius“ praveria duris į gyvenimą, kuriuo alsuoja ar alsavo statiniai, padeda pamatyti, kas jame vyko, kokias detales jie slepia viduje. Dalyvaudami ir mes atidengiame kiekvieno pastato istoriją ir taip kuriame tą santykį.
Pats sakai, kad tavo plakatas yra apie kritiką stikliniams pastatams, kuriems stinga sielos ir senųjų pastatų romantikos. Ar manai, kad nauji stikliniai, dideli pastatai negali tapti mūsų ateities paveldu?
Gali. Ir tikriausiai taps. Kaip ir viskas, taip ir dabartiniai dangoraižiai taps senoviškais ir kažkas po 100 metų Europos aikštėje esantį dangoraižį naudos savo plakate. Mano manymu, šiuo metu Vilniuje esantys senieji architektūros paveldai turi daugiau manieringumo, daugiau charakterio ir yra labiau išskirtiniai Vilniaus miesto kontekste. Kitas aspektas yra tai, kad stikliniai pastatai patys kiša sau koją, nes kaip ir pavaizduota plakate jie yra tarsi nematomi ir dalinai pasislepia mieste, taip simboliškai išryškindami senuosius Vilniaus namus.
Puikiai suprantu ir tai, kad esame linkę romantizuoti praeitį, todėl šiandienos architektūrai turime mažiau meilės. Tačiau kritika menui, taigi ir architektūrai, yra labai svarbi. Stikliniai dangoraižiai turi didybės, bet gali neturėti sielos, kai yra štampuojami tarsi senieji Fabijoniškių kvartalai.
Ką tau pačiam reiškia šio konkurso laimėjimas?
Neslėpsiu, labai tikėjausi ir labai džiaugiuosi laimėjęs. Nesu dažnas laimėtojas ar net dalyvis, todėl dabar, dalyvaudamas pirmą kartą, galvojau, kad laimėti būtų prabanga. Bet štai mes čia. Manau, šis konkursas kasmet tampa vis didesniu prestižu grafikos dizaino atstovams, labiausiai iliustratoriams. Juk dauguma iki šiol laimėjusių plakatų buvo kurti iliustratorių. Tokių konkursų pas mus nėra daug, todėl šis tampa gera terpe pasivaržyti ir tobulėti.
Jei tau reikėtų pasirinkti vieną tau pačiam gražiausią, mėgstamiausią, labiausiai akį traukiantį pastatą Vilniuje, kuris tai būtų ir kodėl?
Turbūt daug ko nenustebinsiu pasakydamas, kad man labai patinka Šaltinių gatvė. Norėčiau kada nors joje apsigyventi. Žinoma, Mokslininkų namas yra nuostabus. Kitaip nebūčiau jo vizualizavęs. Dar vienas labai mano mėgstamas pastatas yra gyvenamasis namas esantis tarp kultūros baro „Kablys“ ir Kauno bei Šv. Stepono gatvių sankryžos. Jis visada man atrodė tarsi įkvėptas Gothamo miesto architektūros – didžiulis, rūstus bet tuo pačiu puošnus.
Šiemet gegužės mėnesį „Open House Vilnius“ renginys kvies aplankyti išskirtinius pastatus Vilniaus mieste ir pasinerti į išskirtinės ir kokybiškos miesto architektūros pažinimo džiaugsmą. Atviros architektūros savaitgalio metu istorijas pasakos Vilniaus pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei.
Renginio programą organizatoriai pristatys jau visai netrukus. Ekskursijos nemokamos, renginys atviras visiems.
