Igorio Piekuro portretas. Menininko šeimos nuosavybė
Rugpjūčio 30 d., penktadienį, 17 val. LNDM Palangos gintaro muziejus kviečia išlydėti vasarą parodoje „Paskutinis paplūdimys“. Joje eksponuojamos fotografijos ir tapybos darbai siūlys lankytojams pažvelgti į savo santykį su Baltijos jūra ir atsipalaiduoti kviečiančiu kurortu, atkreipti dėmesį į vis labiau aktualizuojamas ekologines problemas ir jų keliamą nerimą. Paroda veiks iki 2025 m. balandžio 13 d.
„LNDM Palangos gintaro muziejaus parodų salėje atidaromoje paskutinėje šių metų parodoje žiūrovus kviečiame pamąstyti apie kai kuriuos egzistencinius žmonijai kylančius klausimus. Ruduo tam itin tinkamas metas. Išsamiau pasikalbėti apie „paskutinį paplūdimį“ ir klimato kaitą, Baltijos jūros situaciją, praradimus ir galbūt vis dar egzistuojančią galimybę keistis kviesime ne tik parodoje, bet ir ją lydėsiančių susitikimų metu, diskusijose su mokslininkais“, – teigia LNDM Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
„Ši paroda – tai siūlymas susimąstyti apie paradoksalias moderniai vidurinei klasei įprasto hedonizmo siekio ir šiandienos nerimo sampynas. Žodžių junginys „paskutinis paplūdimys“ siejasi ne tiek su vasaros poilsiu be rūpesčių, bet su pabaiga – senatve, paskutiniu šansu, galutine priebėga... Tačiau tai gali reikšti ir nuojautą, kad egzistuoja kitoks gyvenimo būdas ir dar įmanoma jį pasitelkti sprendžiant esmines žmonijai iškilusias problemas“, – sako parodos kuratorė menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė.
Nerimo persmelktas kūrinių polilogas
Lankytojai parodoje „Paskutinis paplūdimys“ išvys skirtingų kartų fotografų Pauliaus Makausko ir Viktoro Trublenkovo darbus, vieno žymiausių Lietuvos tapytojų Igorio Piekurio (1935–2006) kūrinį ir vienus nuo kito dešimtmečiais ar net visu šimtmečiu nutolusius istorinius paplūdimių fotovaizdinius.
„Pagrindiniu vizualiniu akcentu pasirinkau skaisčiai raudona draperija apsiaustą figūrą Viktoro Trublenkovo fotografijoje. Tai keistas belaikis žmonijos kolosas virš jūrinių debesų. Pauliaus Makausko ciklo „Naujos Jūros“ fotografijose aktyviai dalyvauja ir nebylų dialogą su vandeniu užmezga šviesa. Ryškių spalvų žaismas fotografijose žiūrovui gali kelti abejonių: galbūt tai kokie nors mikroorganizmai, o gal netgi netoliese išsilieję pavojingi cheminiai junginiai?“, – pasakoja parodos kuratorė S. Trilupaitytė.
Parodoje eksponuojamame 1976 m. V. Piekuro asambliažo technika sukurtame paveiksle „Sąvartynas“ lankytojai išvys ugnies liežuvius, primenančius ankstesnių dešimtmečių ekologines problemas, dėl kurių 1988 m. organizuotas ekologinis protesto žygis. Pasak parodos kuratorės, tapytojo klasiko darbas gali priminti, jog aplinkos taršos klausimas niekur neišnyko, atvirkščiai – tampa vis aktualesnis, netgi savotiška kasdienybės dalimi. Šis kūrinys taip pat užmegs dialogą su anksčiau minėtomis fotografijomis: nematomos toksiškos dalelės persmelkia tiek vandenį, tiek žemyninėje dalyje įkvepiamą orą, o šiukšlynų salos susiformuoja ne tik pamiškėse, bet ir toli vandenynuose.
Baltijos jūra – tyras gamtos kampelis ar žmonių taršos rezervuaras?
Parodoje eksponuojamų kūrinių polilogas kvies lankytojus susimąstyti tiek apie globalaus masto ekologines problemas, tiek tykančias už kelių šimtų metrų nuo Palangos gintaro muziejaus – Baltijos jūroje. Parodos kuratorė S. Trilupaitytė pasakoja, kad su Baltijos jūra siejama keista minčių prieštara leidžia į paplūdimio reiškinį pažvelgti keleriopai: Baltijos jūra kartais apibūdinama kaip bene labiausiai užteršta pasaulyje, o jos paplūdimiai pristatomi kaip erdvūs beveik laukinės gamtos prieglobsčiai, smėlėčiausi ir didžiausi Europoje.
„Galime mėginti įsivaizduoti, ką jaučia tipiški išsilavinę šiuolaikiniai žmonės, atostogų metu pagaliau ištrūkę prie jūros, giliai įkvėpę jos oro. Viena vertus, nesunku nuspėti, jog nuovargį bent trumpam pakeičia atsipalaidavimas. Šiandien mėgstame keliauti, taigi universalaus troškimo išsitiesti pajūryje nebūtina sieti vien su Baltija. Kita vertus, noras užsimiršti, svajingas horizonto link nuslydęs žvilgsnis nebėra visiškai nekaltas. Kažkuriuo metu patogią ramybę sutrikdo vidinis nerimas dėl sunkiai nusakomos ore tvyrančios grėsmės – dažnėjančių gamtos kataklizmų, žemės ir vandens užterštumo, besiplečiančių negyvųjų zonų giliuosiuose vandenyse... Kalbant konkrečiai apie Baltijos jūrą, pastaruoju metu sunerimti verčia ne tik jos tarša, bet ir, tarkime, žiniasklaidos užuominos apie neprognozuojamą, akivaizdžiai konfliktams pasiruošusį „šešėlinį“ rusų laivyną...“, – sako parodos kuratorė S. Trilupaitytė.
Rugpjūčio 31 d., šeštadienį, 13 val. lankytojai kviečiami į parodos kuratorės dr. Skaidros Trilupaitytės ekskursiją po parodą.
Kuratorė Skaidra Trilupaitytė
Architektas Vladas Balsys
Koordinatorė Regina Makauskienė
Grafikos dizainerė Loreta Uzdraitė
Muzika Kristijonas Lučinskas
Projekcijos montažas Tomas Andrijauskas
Informacinis partneris Palangos turizmo informacijos centras
Rėmėjai: UAB „Sweet art“, UAB „Gintaro pasaulis“
Parodoje eksponuojamus kūrinius skolino Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus
