Architektai: Feilden Clegg Bradley Studios
Vieta: Londonas, UK
Įgyvendinta: 2018 m.
Plotas: 5920 kv.m.
Fotografijų
autoriai: Richard Battye, Lloyd Winters, Graham
Joy, Art + Believe
Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus
Į naują paskirtį konvertuojamos apleistos erdvės, jei yra gerai išsilaikiusios, pasiūlo netradicinę atmosferą ir autentišką istorinį tapatumą. Karalienės Viktorijos amžiuje pastatytas rytinis Aleksandra Palace rūmų sparnas pražydo nauju gyvenimo po tai, kai ranką prie projekto pridėjo Feilden Clegg Bradley Studios architektai.
Pastatas buvo sukurtas kaip linksmybių vieta. XIX a. tarnavęs kaip kinas, Antrojo pasaulinio karo laikais objektas buvo paverstas į koplyčią ir ligoninę. Įdomu tai, kad vėliau Aleksandra Palace tapo pirmosios pasaulyje BBC televizijos transliacijų erdve.
Aleksandra Palace yra sudėtingo konfigūracijos pjūvio aukštų, pusaukščių ir antresolių darinys. Nepaisant to, dominuoja dvi pagrindinės erdvės, diktuojančios esmines funkcijas ir formuojančios pastato charakterį. Tai fojė ir teatro salė. Kitos patalpos, neskaitant baro zonos, daugiausia techninės ir pagalbinės. Didelis lubų aukštis ir nestandartiški parametrai formuoja unikalų erdvinį charakterį.
Patalpose gausu autentiškų detalių, formuojančių unikalų Aleksandra Palace identitetą. Vienas esminių – arkinio skliauto lubos. Jos rastos labai prastos būklės, tad buvo konservuotos, tačiau tose vietose, kur mūras buvo pažeistas arba ištrupėjęs, forma nebuvo atkurta, siekiant išvengti imitavimo. Didžiojoje salėje, kurioje yra scena, stogo konstrukcija perprojektuota siekiant paremti 64 taškus, į kuriuos remiasi apšvietimo, scenografijos ir garso inventorius.
Rytinis pastato korpusas yra skliautuota ekspozicijų erdvė, kurios mastelis ir charakteris atliepia Viktorijos amžiaus geležinkelių inžinerinę estetiką. Ši erdvė buvo sugrąžinta į gyvenimą kaip pagrindinė fojė ir tapo viešuoju Aleksandra Palace veidu. Suvokiama kaip parko ekstensija, ji kviečia sustoti puodelio kavos ir susipažinti su asmenybėmis bei įvykiais, formuojančiais vietos tapatumą. Netikėtas ir novatoriškas konversijos elementas yra naujai pridėtas aukštas, atliekantis ekspozicinės erdvės funkciją grafiniams menininkų darbams.
Pastatas konvertuotas natūraliai tęsiant industrinę XIX a. pramonės revoliucijos užduotą estetiką. Pradedant scena, juodo metalo konstrukcijos ir metaliniai ažūriniai tinklai panaudoti lodžijų turėklams formuoti bei naujai suprojektuoto baro korpusui. Kartu su išsaugotais autentiškais bareljefais ir plytų mūro bei tinko piešiniais kuriamas unikalus istorinis tapatumas ir šiuolaikišką požiūrį į jį menanti koncepcija.
Nuotraukų galerija:
Žurnalas „Centras“