|
KŪRYBOS PRISTATYMAS
RAŠTO ŽENKLAI
Šiai parodai, kaip ir visai Zitos Inčirauskienės kūrybai apibūdinti
geriausiai tiktų Martyno Mažvydo “Katekizmo” pirmosios eilutės: “Imkit
mane ir skaitykit, o tatai skaitydami permanykit…” Beveik visus jos
darbus galima tiesiogine prasme perskaityti, tačiau rašto technika čia
tarnauja ne tik tekstine informacine, bet ir vizualiąja prasme. Zita
Inčirauskienė yra kaligrafė, puiki šios srities specialistė. Anot
ekspertų, žmogaus rašysena yra vidinės jo būsenos atspindys. Iš braižo
galima sužinoti daugybę informacijos apie žmogaus emocinę, psichologinę
būsenas, o taip pat permanentinius charakterio bruožus. Todėl savo
kūryboje naudodama ranka rašytą tekstą menininkė smarkiai atvirauja.
Įdėmiau pasižvalgę po Zitos parodą pamatysime, jog jos rašysena yra
grakšti, tvarkinga, kas greičiausiai byloja apie vidinį stabilumą,
ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Atsiradęs lengvas chaosas ar rašalo
pasiliejimas tuoj pat profesionaliai suvaldomas ir paverčiamas tikslinga
kompozicijos dalimi.
Šiais
laikais, kuomet spaudos technologija senai yra išstūmusi ranka rašytą
tekstą “į paraštes”, o ir pats spausdintas žodis vis labiau patiria
skaitmeninės eros iššūkius, rankraščio naudojimas meno kūrinyje savaime
yra nuoroda į autentiškumo paieškas, o taip pat įgauna istoriškumo
matmenį. Neatsitiktinai dvi esminės Z. Inčirauskienės kūrybos kryptys –
tikėjimo, žmogaus santykio su Dievu temų gvildenimas bei Lietuvos
raštijos istorinių asmenybių nuopelnų įvertinimas. Autorės kūriniuose
dažnai ir tikslingai naudojamos šv. Rašto citatos liudija autorės norą
dalintis su žiūrovu asmeniškai permąstytomis ir išgyventomis patirtimis.
Daugelyje darbų kalbama apie egzistencinius dalykus, meilę, literatūrą.
Vizuali išraiška paantrina idėjoms, atskleidžia pozityvų autorės
požiūrį į pasaulį. Darbai simboliškai primena baltas vėliavas, drobules
ar popieriaus lapą, o tai, kaip žinoma, yra taikos, tyrumo, skaistumo
simboliai.
Zitos Inčirauskienės
darbai taip pat turi ryškų edukacinį aspektą - nemažai jų yra skirti
Lietuvos rašto žmonių atminimui. Pavyzdžiui, darbų ciklas “Literatūrinis
Lietuvos portretas” (2002/2010) arba kolekcija skirta Lietuvos
knygnešiams “Kontrabanda” (2006) ir daugelis kitų. Simboliška, jog
būtent rašto menu (kaligrafija) įprasminama Lietuvos raštijos istorija.
Dalyje darbų skleidžiasi autorės subtilus humoro jausmas. Pvz., darbe
“Egzotiškoji Žemaitija” (2002) išvedama linksma paralelė tarp japonų
kalbos ir žemaičių tarmės – taip šmaikštaujama, jog pačių lietuvių
skirtingi dialektai gali tapti tarpusavio susikalbėjimo kliūtimi.
Kūrinyje “Kulinarinė kaligrafija” (2006) Zita “rašo” makaronais, sūriu,
kumpio gabalėliais, taip praplėsdama įprastos kaligrafijos rėmus.
Severija Inčirauskaitė - Kriaunevičienė
www.incirauskiene.lt
|
