Rūta Valušytė: „Dizaineris – žmogus, kuris visada randa sprendimą“

Mėgstamiausia vieta – ČIA.

Įdomiausia knyga – „Universal principales of design“.

Pirma mintis nubudus ryte: kaip pasimėgauti rytu.

Gražiausia spalva – žalia.

Gyvenimo kredo: „Būti savimi, tikėti savo idėjomis, jas įgyvendinti, džiaugtis procesu.“

Negalėčiau gyventi be... vaizduotės.

Su kauniete dizainere Rūta Valušyte interviu derinome ne vieną savaitę. Veikli, kūrybinga, energija trykštanti mergina kupina ne tik novatoriškų dizaino idėjų, bet ir didelių planų užkariauti pasaulines rinkas. „Lietuvos rinka labai ribota“, – drąsiai konstatuoja R. Valušytė, todėl jau dabar su kolegomis iš „All design“ mezga bendradarbiavimo ryšius su partneriais iš kitų šalių.

Papasakokite, koks buvo Jūsų kelias dizaino link? Kas lėmė profesinį pasirinkimą?

Galima teigti, jog pasirinkimui įtakos turėjo mano seneliai, tiksliau – jį užprogramavo genuose. Senelis buvo projektuotojas, močiutė – nepaprastai kūrybinga, iki šiol išsiskiria ypatingu skonio suvokimu. Tuo metu, kai nebuvo aprangos pasirinkimo parduotuvėse, jos dėka visos kaimynystės merginos puošėsi be galo stilingais drabužiais. Vaikystėje visada žiūrėdavau, kaip senelis dirbdavo, ką nors montuodavo, konstruodavo, močiutė siūdavo. Pastebėjau, kad man ši sritis yra labai įdomi. Kitas senelis buvo mokslininkas, iš kurio perėmiau žingeidumą. Močiutė – tobula diplomatė, kurios pavyzdžiu seku bendraudama su klientais ir kolegomis. Vėliau įstojau į dailės mokyklą, dar vėliau studijavau VDA Kauno fakultete, kuriame mokiausi grafinio, interjero, pramoninio dizaino.

Teko dizaino studijas krimsti Milane. Ar nekilo pagundų pasilikti mieste, kuriame taip išvystyta dizaino industrija?

Be abejo, kilo, bet visada jaučiau nostalgiją savo šaliai. Kartą vaikščiodama universiteto teritorijoje pagalvojau: ten kažkada buvo sena industrinė zona, kuri buvo apleista, tačiau, atiduota universitetui, buvo sutvarkyta. Čia atsirado Dizaino fakultetas. Stebėdama visa tai, turėjau asmeninį pasirinkimą: būti ten, kur jau viskas yra padaryta, ir rinktis lengvesnį kelią ar grįžti atgal i Lietuvą, kur dar yra terpė ir niša kažką padaryti. Grįžau į Lietuvą. Lietuva yra plataus pasaulio dalis, o darbų geografijos platumas priklauso nuo asmeninių gebėjimų, ne nuo vietos.

Studijavote skirtingas dizaino kryptis, iš kurių visas šiandien pritaikote savo darbe. Papasakokite plačiau, pagal kokią veiklos koncepciją dirbate?

Aš nesu tik interjero dizainerė. Turėdama skirtingų dizaino sričių teorinių žinių ir nemažai darbinės praktikos, savo įgytą patirtį stengiuosi panaudoti ir dabartinėje savo dizaino studijos „All design“ veikloje. Man labai patinka projektai, kuriuose galima pasireikšti skirtingose dizaino kryptyse, todėl visada stengiuosi maksimaliai išnaudoti turimas žinias suteikdama ir maksimalią naudą užsakovui.

Esame antrus metus veikianti dizaino studija, kuri gali sukurti įmonės įvaizdį nuo iki: parengti prekių ženklus, logotipus, grafinius akcentus, išorės reklamą, sukurti interjerą, suprojektuoti baldus. Jaunų žmonių komandoje kiekvienas dirba savo srityje, o pati išmanau kelias.

Kokia nauda užsakovui, kai viena komanda kuria visa jo verslo įvaizdį?

Versle privaloma turėti vientisą koncepciją. Pradedame nuo pavadinimo, tada sukuriame prekės ženklą, toliau kuriama visa stilistika, formuojami aprašymai, atsiranda grafika ir pagal tą emociją atsiranda interjeras. Tokio projekto komercinis įspūdis yra žymiai stipresnis. Be to, kuo daugiau funkcijų atliekame, tuo užsakovas gauna geresnę kainą ir trumpesnius darbų atlikimo terminus. Viskas vyksta daug greičiau, nei kiekvieną funkciją užsakant skirtingose įmonėse.

Ar jau teko turėti minėtų sudėtinių projektų?

Sukūrėme vienos kepyklėlės tinklo įvaizdį, kitų viešų interjerų projektus, kuriuose buvo reikalingi visi turimi skirtingi įgūdžiai. Šiuo metu kuriame dažasvydžio žaidimo aikštelės stilių. Užsakovui reikėjo logotipo, pavadinimo, renginio apipavidalinimo, aikštelės scenografijos. Tai projektas, kuriame galime pasireikšti su visomis dizaino kryptimis. Man asmeniškai tokie projektai yra patys įdomiausi.

Dauguma Jūsų užsakovų – komercinės įmonės?

Tai siekiamybė. Mūsų rinka ganėtinai maža, todėl žvalgomės ir į užsienio rinkas. Dirbame ir su gyvenamaisiais interjerais. Aktyviai vykdome, ką suplanavę. Dirbame tiek su komercinėmis įmonėmis, tiek su gyvenamaisiais privačiais interjero projektais.

Lietuvoje dirba gana daug interjero dizainerių. Kaip vertinate konkurencingumą?

Turint savo stilių, braižų, konkurencija negąsdina.

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai?

Pirmiausia vyksta pokalbis su užsakovu ir jo tikslų išsiaiškinimas. Kitas žingsnis – biudžeto aptarimas. Galima turėti daug nerealių idėjų, bet nėra laiko svajoti. Užsakovui reikia pasiūlyti realius sprendimus, įmanomus jo apibrėžtam biudžetui. Tada randama interjero pagrindinė ašis ir tikslinamos detalės pagal bendrą stilistiką.

Ar visada lengva išsiaiškinti tai, ko nori užsakovas?

Labai daug priklauso nuo žmonių, bet aš tai vertinu kaip mūsų profesionalumo klausimą. Reikia įsigilinti į užsakovo asmenybę, kad suprastum, kas jam galėtų patikti. Priemonės yra įvairios. Kadangi kalbame apie vizualius dalykus, visada labai efektyvus vizualiniai pavyzdžiai, analogai, medžiagų pavyzdžiai.

Kaip vertinate madas interjere?

Tam tikros tendencijos vyrauja visuomet, tačiau jos greitai keičiasi. Kurdama gyvenamuosius interjerus daugiau atsižvelgiu į užsakovą: koks tai žmogus, kas jam patinka, o ne kokios mados vyrauja tuo metu. Kurdama komercinį, viešą interjerą atsižvelgiu į aplinką, kontekstą, bendra objekto koncepciją, kaip tas objektas turi atrodyti klientams, kokia vykdomo verslo strategija, kokį stilių reikia išreikšti, kokią žinutę transliuoti. Šioje vietoje mados tendencijos turi daugiau įtakos, bet tai tikrai nėra pirmoje vietoje.

Ar lietuviai užsakovai yra linkę vaikytis madų kurdami savo namus?

Ne. Lietuviai daugiau linkę laikytis didžiosios visuomenėje vyraujančios nuomonės negu madų. Jie universalūs, bet mūsų dizainerių darbas šviesti visuomenę, išaiškinti, argumentuotai pateikti geriausius sprendimus.

Kas Jums yra beskonybė, kičas interjere?

Perdėta eklektika, detalių perkrovimas. Žodžiais sunku tai apibūdinti, tiesiog pamatai ir pajauti, kad interjeras sukurtas be skonio. Gali būti tokių atvejų, kuomet specialiai siekiama išgauti „beskonybės“ įspūdį. Jeigu tai yra padaroma profesionaliai, tuomet tai nėra kičas.

Koks interjero stilius Jums pačiai priimtiniausias, kokius interjerus tenka kurti dažniausiai?

Toks, kuris patenkina užsakovo lūkesčius, bet tuo pačiu profesionaliai įgyvendinamas. Mėgstu atrasti vis naujus derinius, įsigilinusi į užsakovo poziciją, pagal jo individualius asmenybės bruožus. Kitaip tariant – netgi paieškoti kūrybinio įkvėpimo pačio užsakovo mintyse. Kiekvienam interjerui siekiu atrasti savitumo bei naujos kokybės, todėl, manau, kad būtent toks stilius ir yra geriausias.

Ar profesinėje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis?

Siekiu lygiuotis į tokius specialistus, kurie turi ne tik kūrybinių gebėjimų vienoje srityje, bet yra apsukrūs, įvairiapusiški. Kaip tokius asmenis galėčiau įvardinti italų architektą Piero Lissoni ir plataus profilio amerikiečių dizainerį Raymonda Loewy.

Vadyba ir dizainas. Kaip sekasi savo darbe suderinti šiuos aspektus, kai reikia ne tik sukurti produktą, bet jį ir parduoti?

Pardavimų man reikėjo mokytis ir, galiu pasakyti, kad vis dar to mokausi. Kita vertus, jeigu turiu savo komandą, ir ją koordinuodama išgaunu pridėtinę vertę, tai yra verslas. Kuomet amatas tampa verslu, pardavimų įgūdžiai yra privalomi. Gerai kurti neužtenka, reikia mokėti parduoti savo kūrybą.

Vis tik savo komandoje turiu vadybininkę. Mano nuomone, kiekvienoje dizaino komandoje turi būti vadyba užsiimantis žmogus.

Kaip sekasi vadovauti komandai?

Be manęs komandoje šiuo metu dirba dar 5 žmones. Žinojau, su kokiais žmonėmis noriu dirbti, todėl kolektyvas susibūrė be ypatingų pastangų. Mūsų siekiamybė yra maksimaliai jausti malonumą iš to, ką darome, eliminuoti stresą bei kitus veiksnius, kurie trukdo gerai atlikti kūrybinį darbą. Be abejo, kad iš dangaus tai nenukrinta, turi veikti pagal iš anksto sukurtą sistemą. Norėčiau, kad mūsų komandos darbo sistema taptų šiek tiek kitokia, pradedame, pavyzdžiui, nuo to rytinio puodelio kavos jaukioje kavinukėje. Ten juk taip pat galima dirbti. Kartais netgi efektyviau!

Kas Jus inspiruoja kūrybai?

Mane įkvepia akiračio praplėtimas, kelionės, nauja informacija, naujos žinios, kurias geriu į save kiekvieną minutę.

Ar galėtumėte save įsivaizduoti kokiame kitame amplua, visai nesusijusiame su dizainu?

Gal ir galėčiau. Esu pakankamai prisitaikantis žmogus ir natūraliai daug kuo besidomintis. Greitai priimu naują informaciją, todėl, jeigu reikėtų, galėčiau, bet nenoriu. Man patinka tai, ką aš veikiu.

Mano darbas – mano gyvenimo būdas.

Ar lieka laiko laisvalaikiui? Kaip ji leidžiate?

Pasidarau taip, kad laiko liktų. Susidėliojus prioritetus ir gerai suplanavus laiką, jo užtenka ir sportui, ir kelionėms, ir draugams, ir artimiems žmonėms. Tai suteikia visapusišką balansą, be kurio darbas tampa nebeefektyvus.

Užbaikite frazę: geras interjero dizaineris...

Tai žmogus, kuris visada randa tinkamą sprendimą.

Parengė: Agnė Jakubonė

Nuotraukos: Dariaus Gumbrevičiaus ir Rūtos Valušytės

Žurnalas „Interjeras.lt pataria“