Interjero autorės: Justė Žibūdienė ir Dominyka Rudokė (studija TOOTA)
Nuotraukos Norbert Tukaj
Tekstas Gytautės Ivanauskaitės
Triukšmingame Vilniaus centre ramybės oazė, tilpusi į 110 kvadratinių metrų. Taip iš pirmo žvilgsnio galima apibūdinti studijos TOOTA architekčių vieną naujausių įgyvendintų projektų. Namuose vyrauja žemės atspalvių koloritas, o už preciziškai apgalvotų detalių slypi sudėtingi sprendimai, kilę iš neproporcingo – beveik kvadrato kontūro su keistu išlinkimu – būsto plano.
Visos komunikacijos – šildymo, vėsinimo, rekuperacijos, signalizacijos, užuolaidų valdymo, apšvietimo – apartamentuose valdomos išmaniuoju būdu naudojant KNX sistemą. Per vitrininius pastato langus į apartamentus patenka daug natūralios dienos šviesos, persiliejančios skirtingose erdvėse, krentančios ant lenktų formų, tekstūrinių paviršių: suapvalintų sienų, linijų, maskuojančių duris ir atveriančių perspektyvą vos užėjus į vidų.
Nors interjere detalės tarsi nepastebimos, kiekvienas daiktas turi tikslią paskirtį ir vietą, taip įsivyrauja minimalistinė švara, susipynusi su ergonomija, atliepiančia gyventojų poreikius, ir išlaikoma architektūrine proporcija.
Pasirinktos tik natūralios medžiagos: sienas gražina molio tinkas, baldams naudotas natūralaus medžio lukštas, net spinta, dekoruota vingriuota medžio faneruote, yra visiškai natūrali. Grindims pasirinktas parketas ir mikrocemento danga. Kuriant ramią aurą, į interjerą harmoningai įsiliejo ir rytietiški baldų formų bei šviestuvų motyvai, sunėrimo detalės. Interjero detalėms, pavyzdžiui, baldų rankenėlėms, spintų varstymo funkcionalumui, skirta išties daug dėmesio. Apgalvota net vieta katei – pertvaroje įmontuota anga, kad augintinė galėtų patekti į savo namelį ir jame pasislėpti.
Interjero virtuvės erdvėje specialiai suprojektuota sala iš terazzo akmens. Architektėms ir meistrams teko iššūkis salą sukonstruoti ir pagaminti taip, kad ši ne tik įspūdingai atrodytų, bet ir atitiktų protingą kainą. Kiekvienas milimetras buvo itin svarbus, o pats baldas savo dizainu išlaiko lenktų formų tęstinumą. Namuose neeilinėmis formomis išsiskiria ir vonios praustuvas, lenkta spinta, į kurią baldininkai turėjo įmontuoti ir lenktas duris.
Būste įrengtos dvi vonios – viena sujungta su tėvų miegamuoju, iš kurio patenkama tiesiai į drabužinę, kita, esanti šalia vaiko kambario, skirta svečiams ir šeimininkų atžalai. Svetainė tapo bendra, viską jungiančia erdve – joje architektės suprojektavo patogias virtuvės, valgomojo, darbo ir poilsio zonas. Daug dėmesio buvo skiriama vaiko kambariui – po gausybės skirtingų brėžinių ir skaičiavimų pavyko sukurti tobulą nišą dviaukščiam baldui, kurio apatinė dalis kol kas yra miegamoji, o mažajam paaugus ir miegoti persikėlus į antrą aukštą, šią erdvę bus lengva transformuoti.
Triukšminga būsto lokacija ir erdvė padiktavo toną idėjoms, kurias architektės pavertė vientiso dizaino ramybės oaze. Galiausiai namuose palikta vietos ir menui bei kitiems daiktams, kuriais pasirūpins patys šeimininkai. Kol kas namus puošia Emilijos Žukauskaitės paveikslai.
