Projekto autoriai: Julia Jamrozik, Corynas Kempsteris
Vieta: Ontarijas, Kanada
Įgyvendinta 2017 m.
Plotas: 290 kv. m.
Nuotraukos Doublespace
Photography
Tekstas Gintautės Kisieliūtės
Neretai architektūriniai objektai būna paremti tam tikru priežastingumu: ar tai būtų idėjinė koncepcija, nuo kurios priklauso pastato konstrukcijos, struktūra, forma; ar statinio paskirtis, lemianti jo išraišką; ar lokacija, skatinanti prisitaikyti prie vietos konteksto, o gal priešingai – iš jo išsiskirti. Julijos Jamrozik ir Corryno Kempsterio suprojektuoto šeimos namo, esančio gamtos apsuptyje, išvaizdą lėmė būtent aplinka. Natūralu, jog besirenkantieji gyventi nuošaliau, arčiau gamtos, yra pasirengę prisitaikyti prie supančių išteklių ir nekonkuruoti su kraštovaizdžiu, o įsilieti į jo ciklą.
Pats pirmiausias žingsnis, nuo kurio prasidėjo būsto formavimas, – tai vietos galimybių, duotybių bei jų architektūrinės prasmės analizė. Pagal vėjo, saulės šviesos kryptingumą, landšafto reljefą, medžių išsidėstymą buvo sprendžiama, kokioje sklypo vietoje turi išdygti pastatas. Namą nutarta padalinti į du segmentus. Pirmasis – poilsio aukštas su miegamaisiais, iš vienos pusės atsirėmęs į nedidelį šlaitą, labiau saugo nuo pašalinių akių, o antrasis aukštas – iškilęs aukščiau, leidžia patirti namelio medyje įspūdį, nes daugybė langų siekia medžių šakas. Pro stoglangius galima matyti plaukiančius debesis bei žvaigždėtą dangų.
Šalia šeimos namo tyvuliuoja ežeras. Į jį atsuktos visos pagrindinės erdvės, nes raibuliuojančio vandens vaizdas bei miškas kitapus telkinio atskleidžia gražiausias vietos savybes. Pagrindinis tėvų miegamasis, esantis pirmajame aukšte, atgręžtas į pakrantę – pati ramiausi patalpa. Likusieji pirmojo aukšto kambariai išrikiuoti toliau nuo ežero, tad pro langus galima grožėtis miškų vaizdais. Antrasis aukštas atrodo lyg būtų uždėtas ant pirmojo, nes skiriasi ne tik jų kryptis, bet ir apdaila. Pirmasis aukštas, trumpąja dalimi atsuktas į ežero pusę, dengtas šilumą atspindinčiomis metalinėmis plokštėmis (jos panaudotos ir stogo apdailai), o antrasis – išilgai krantinės nusidriekęs, medinėmis lentomis apkaltas korpusas kampuotu stogu atrodo lyg nesusijęs su žemutiniu lygmeniu.
Siekiant tausoti gamtos išteklius, pasirinktos itin kokybiškos, ilgaamžės apdailos bei statybinės medžiagos. Itin didelis dėmesys skirtas šviesai ir saulės teikiamai šilumai bei energijai. Keistos formos, tarsi iškramtytas stogas pritaikytas į saulę atgręžtoms baterijoms, o kitapus jo briaunų įrengti stoglangiai įleidžia šviesą, bet ne kaitrą. Dėl tos pačios priežasties palei visą ilgąją antro aukšto sieną įsitaisyti įgilinti langai: pro juos patenka gausybė šviesos net ir žiemą, bet kaitinanti saulė vasarą jų nepasiekia. Dėl išmaniai paskirstytos saulės energijos namui išlaikyti užtenka natūralių išteklių, vanduo imamas tiesiai iš ežero, filtruojamas ir išvalomas naudojant specialią UV spindulių technologiją.
Antrasis aukštas, atsirėmęs į pirmąjį suformuoja tarsi tiltą, po kuriuo galima slėptis kaitriomis vasaros dienomis, nes čia nuolat pavėsis. Po juo kabo vėjo blaškomos sūpynės. Šis namo lygmuo skirtas veiksmui, užsiėmimams, bendravimui, todėl į jį patenkama nuo šlaito viršaus takeliu, pritaikytu ir neįgaliesiems. Kitapus aukšto per visą ilgį įrengta terasa leidžia būti gryname ore net ir per lietų, nes aukšto sienos ir langai įgilinti. Daugybė stoglangių prisotina patalpas saulės šviesos net apniukusiomis dienomis, o persidengiančios konstrukcijos suteikia interjerui struktūriškumo, rimties, modernaus solidumo. Įdomi detalė – pertvaros ne iki pat lubų: dėl jų lubų elementai tarsi išsirikiuoja sluoksniais ir sukuria sustiprintą perspektyvos iliuziją.
Interjere vyrauja balta spalva. Būstą galima vadinti kiek steriliu, nes dėmesio neblaško daiktų gausa, smulkmeniškas dekoratyvumas, tačiau spalvingi akcentai ar plokštumos leidžia įsivaizduoti kasdienį šeimos gyvenimą. Grindys išlietos iš betono, reikalaujančio itin mažai priežiūros, o daugelis sienų dengtos baldinėmis plokštėmis, kurios yra kur kas mažiau teplios nei dažytos sienos. Daugelis daiktų suslėpti korpusiniuose balduose. Svetima akis jų neatpažįsta, nes durelės susilieja su ta pačia plokšte dengtomis pertvaromis. Daug kur panaudota mėlyna spalva tampa žvilgsnį traukiančiu akcentu. Svetainėje suformuota tamsiai mėlyna žema plytų siena su minkštasuoliu bei šalia esančia krosnele tampa aukšto epicentru. Priešais ją – mėlynas fotelis, tų pačių atspalvių pufas – staliukas bei sofa, o aplink masyvų medinį stalą išrikiuotos gaiviai žydros, modernios stilistikos kėdės, prie kurių spalviškai priderinti trys dideli kabamųjų šviestuvų gaubtai. Žalsvai mėlyna spalva atsikartoja ir viename iš vonios kambarių, o štai kitas vonios kambarys – net ir jo lubos – išdažytas ir vietomis išklijuotas plytelėmis itin sodriai, itin skaisčiai geltonai, o baldai pritaikyti prie to paties tono.
Vienas pagrindinių šio šeimos namo požymių – darna su kraštovaizdžiu. Tiek prie vietovės prisitaikytas pastatas, tiek harmoningą gyvenimo būdą atspindintis jo interjeras perteikia gyventojų siekį gyventi ne tik gražiai ir protingai, tačiau ir saikingai, atsižvelgiant į supančią aplinką.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“