Interjero autoriai Agnė Andriukaitienė ir Povilas Konkulevičius
Studija Dlugo
Nuotraukos Algirdo Bako
Kalbino Gytautė Ivanauskaitė
Ši 301 m² vila apsupta nuostabios gamtos. Apie prieš šešerius metus prasidėjusį kūrybinį kelią, architektūrą bei interjero dizainą, meno kūrinius ir ramybę kalbėjome su viena iš interjero autorių – architekte Agne Andriukaitiene.
Agne, papasakokite plačiau apie gyvenamąją vietą: kas ją supa, koks architektūrinis pastato sprendimas?
Sklypas yra neurbanizuotoje teritorijoje, šiuo metu sparčiai besiplečiančiame mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartale prie Gaižėnų tvenkinio, Virbališkių miestelyje, Kauno rajone. Prieš 6 metus, dar prieš įsigyjant šį sklypą, braidėme su užsakovais po pievas. Artimoj aplinkoj, galima sakyti, nebuvo nė vieno gyvenamojo namo ir jokios infrastruktūros, tik planuojamos teritorijos. Tuomet supratom, kad šis sklypas yra unikalus savo išskirtiniu gamtovaizdžiu: visus pakerėjo užtvenktos upės pakrantė, jauki tvenkinio įlanka ir keturi šimtamečiai ąžuolai. Mus užplūdus kūrybiniam adrenalinui, o užsakovus – ramybei, nesuabejojom – čia, ąžuolų paunksnėje, mes kartu pasakosim jų namų istoriją.
Architektūrinės išraiškos koncepcija: lakoniškas, racionalus ir vientisas pastato įvaizdis. Du žemi, vienaaukščiai, į vandenį atgręžti gyvenamosios ir poilsio zonos namo tūriai sujungti perregima stiklo galerija. Jokių peraukštėjimų, viskas kuo giliau suleista į žemę. Noras neišsiskirti iš esamos aplinkos padiktavo architektūrinę namo išraišką. Statinio fasadų ir jų elementų apdailai naudotos neutralios, žemiškų spalvų, bet kontrastuojančios medžiagos: šviesus granito akmens tinkas, rudai pilkos apdailinės molio plytos, natūrali deginta mediena, beveik juodai dažytas plienas ir aliuminis.
Kaip kūrėte dizaino vizualizaciją, kas įkvėpė? Ar turėjote užsakovų pageidavimų?
Nuo tuščio sklypo prieš 6 metus, pastato architektūrinės išraiškos paieškų iki interjero įrengimo – ilgas kelias. Baltas popieriaus lapas architektui – tai ne tuštuma, kurią turi užpildyti gražus piešinys, o erdvė, kurioje jis kuria ne ką kitą, o savo kliento gyvenimo perspektyvą, modeliuoja jo šeimos ateitį, dėliodamas smulkiausias interjero detales. Todėl mums šiame procese buvo svarbi ne tik kūrybinė laisvė, bet ir užsakovo pasitikėjimas – tai viena esminių konstruktyvaus bendravimo sąlygų. Tik išlukštenus bendrą abi puses vienijančią idėją, mums pavyko sukurti visai kitos kokybės sinergiją fizinio dizaino prasme. Įėję į tokį būstą žmonės nesupranta, kas čia padaryta, bet jaučia, kad ore tvyro labai gera energija. Tai geriausias mūsų darbo įvertinimas.
Kokiu stiliumi kūrėte interjerą? Kokios medžiagos ir spalvos dominuoja?
Interjero tematika pasirinkta ne atsitiktinai, o siekiant pratęsiant minimalistinę fasadų išraišką. Naudojamos laiko patikrintos medžiagos – natūralus akmuo, molio plytos, deginta mediena, dažytas plienas ir žemiški jų tonai – pagrindinė jungtis tarp pastato lauko ir vidaus stilistikos.
Akcentinė margomis molio plytomis dekoruota siena, tarsi perkertanti visą pastatą, tapo pagrindine interjero ašimi. Ji dalija namą į dvi erdves – poilsio ir laisvalaikio. Baltos sienos, didelių gabaritų baltų plytelių grindys, baltos lubas siekiančios integruotos durys, individualiai projektuoti balti minimalistinio dizaino baldai leido išlaikyti statiškas, švarias pagrindines interjero plokštumas ir formas. Funkciją pabrėžiantys baldai kontrastingai juodi. Jaukumo ir ramybės monochrominiam interjerui suteikia šilto atspalvio degintas medis, švelnių žemės tonų baldų, kilimų ir užuolaidų tekstilė.
Name nėra nė vieno lango – vien vitrinos – jų skaidrūs fasadai tarsi sujungia lauko ir vidaus erdves, atverdami keliaplanį gamtovaizdį. Interjero detalių atspindžiai juodo stiklo, šlifuoto plieno, veidrodiniuose ir auksiniuose paviršiuose suteikia interjerui žaismingumo ir leidžia gamtos energijai prasiskverbti į vidų.
Kokie menininkų kūriniai yra šiame interjere, kokia jų atsiradimo istorija?
Minimalistinio interjero atsvara – kontrastingi solidžiuose barokiniuose rėmuose pateikiami šiuolaikinių Lietuvos menininkų – Šarūno Saukos, Aurimo Eidukaičio, Virgio Rusecko, Audronės Petrašiūnaitės – kūriniai. Galerinė baltos spalvos tyla ir švara interjere leidžia suskambėti grosteskiškiems ir fantasmagoriškiems šių paveikslų siužetams. Kolekcijai plečiantis ir keičiantis, interjeras ne tik įgaus eklektiškumo, bet kas kartą taps gyvas ir kiekvienoje namo erdvėje maloniai stebinantis.
Pačią įdomiausia istoriją šiame interjere pasakoja neatsitiktinai pagrindinėse namo vietose atsiradę ąžuolo kelmai. Vienas pradėjęs džiūti ąžuolas, iš keturių šimtamečių augusių sklype, net ir su dendrologų pagalba neatlaikė statybų maratono. Be jokių svarstymų su užsakovais nusprendėm pratęsti jo gyvavimą ir iš jo kamieno sukurti kokių nors interjero detalių – taip organiškai svetainėje atsirado staliukas, o suoleliai koridoriuje – iš senojo ąžuolo kelmų.
Daugiau nuotraukų:
