Interjero autorės:
Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė
Studija: Toota
Nuotraukų
autorius: Norbert Tukaj
Butas senamiestyje buvo kardinaliai rekonstruotas ir pakeistas: atsisakyta pereinamų miegamųjų, perkeltas vonios kambarys, ir, atsižvelgiant į visus būsto privalumus bei šviesos gausą, suformuotos naujos erdvės komfortiškai gyventi. Stilistika buvo derinama pagal užsakovo norus ir projekto autorių pasiūlymus – taip sukurtas originalus, šiuolaikiškas interjeras su elegantiškais ir rafinuotas klasikiniais motyvais, išlikusiais nuo senų laikų.
Butas priklauso jaunam žmogui, todėl visa sukasi apie komfortą ir estetiką. Itin patogus suplanavimas, erdvios, neperkrautos patalpos, funkcionalus baldų išdėstymas bei konservatyvus, tačiau jaunatviškas kolorito ir apdailos medžiagų pasirinkimas stebina savitumu ir charakteringumu. Siekta išsaugoti senąjį būsto palikimą: lubų lipdinius, duris, grindis, langus, todėl šalia jų priderinti ir itin kruopščiai parinkti šiuolaikiniai elementai suskamba itin originaliai. Koridoriuje ir vonios kambaryje grindų apdailai parinkta mozaikinio betono (terazzo) danga, kuri taip pat, tik kitomis spalvomis, persikelia į virtuvės stalviršį. Medžio masyvo baldai, veliūras, aptakios, rafinuotumo suteikiančios baldų formos – visa tai atspindi namo, kuriame yra butas, norėtą perteikti laikmetį.
Būste stengtasi išryškinti išlikusius ar atkurtus autentiškus motyvus, o prie jų subtiliai derinti modernias detales. Viena iš idėjų – grafikos menas interjere. Taip atsirado stilizuoti, minimalistiniai grafiniai elementai: baldų fasadų frezavimas bangele, gretinamas su lygiais paviršiais. Tokiu būdu buvo sukurtas savotiškas lygių ir reljefą turinčių plokštumų ritmas. Šis principas buvo pritaikytas miegamajame, svetainėje ir darbo kambaryje. Unikalaus rašto netradicinis parketo piešinys savo klasikiniu įvaizdžiu papildo lubų lipdinių grožį, o spalvingumo suteikia žaismingai margintas stalviršis, aksominės žalios sofos bei rausvos valgomojo kėdės. Prie jų puikiai suskamba dekoratyvios auksinės detalės.
Patalpose vyraujantis bendras centrinis apšvietimas buvo būdingas tam laikmečiui. Dėl lubų lipdinių itin svarbi tapo simetrija, taigi pačiame patalpos centre prie lubų tvirtinamas švestuvas virto tarsi interjero ašimi, apie kurią verda gyvenimas. Papildomam apšvietimui buvo įrengti sieniniai šviestuvai ir paslėptos LED juostos tamsesnėse zonose.
Rafinuoto senamiesčio buto autentika suskambo itin žavingai prie klasikinių laikmečio motyvų priderinus subtilius modernius interjero elementus bei išraiškingas, tačiau neįkyrias apdailos medžiagas. Šis interjeras – tai puikus pavyzdys, kaip išsaugant praeities ženklus sukurti kažką nauja ir netikėta.
Nuotraukų galerija:
Žurnalas „Centras“