Interjero autorė Ieva Pruskaitė, architektūros ir interjero studija PRUSTA
Nuotraukų autorius Leonas Garbačauskas
Tekstas Gytautės Ivanauskaitės
Prieš 140 metų pastatytas unikalus pastatas Vilniuje ilgai buvo visuomeninės paskirties, tačiau šiandien tai keturių asmenų šeimos namai su vaizdu į brandžius medžius ir barokinės architektūros bažnyčią. Pirmo apsilankymo metu architektės dėmesį atkreipė plytų mūras, monolitinės lubos bei nuostabios arkinės langų ir koridorių formos. Šiuos autentiškus elementus buvo privaloma išsaugoti.
Funkciškai dėlioti erdves nebuvo paprasta – teko taikytis prie esamų sienų, arkų, nišų, tad kiekvienas centimetras kruopščiai apskaičiuotas ir išnaudotas. Be kita ko, gyventojai į 130 kvadratinių metrų namus kraustėsi iš dar didesnių, tad reikėjo apgalvoti, kur sutalpinti daiktus ir sukurti kiek įmanoma daugiau privatumo teikiančias poilsio erdves vaikams. Vietos turėjo likti ir svetainei, sujungtai su virtuve ir valgomojo zona, tėvų miegamajam su vonia, antram vonios kambariui, skirtam vaikams, ir pagalbinėms patalpoms – sandėliukams, drabužinėms. Nors pastatas yra senas, jame įrengtos šiuolaikinės inžinerinės, rekuperacijos, vėsinimo sistemos – visa tai reikėjo paslėpti neužgožiant sienų autentiškumo.
Šią nelengvą užduotį padėjo išspręsti sumontuotos kabamosios lubos. Kadangi pati apartamentų erdvė yra gana tamsi, o pagrindinė dienos šviesa patenka per vakarinę namo pusę, kurioje įrengti vaikų kambariai, buvo priimtas netradicinis sprendimas – kurio primygtinai prašė architektė – įstiklinti nevisiškai perregimas sienų atitvaras, kad vakare pro arkinius langus patenkanti šviesa prasiskverbtų į svetainę. Nors dėl to vaikų erdvėje mažiau privatumo, namų gyventojai gali mėgautis šviesiais ir jaukiais vakarais.
Labiausiai netikėta namų erdvė yra visiškai įstiklintas tėvų miegamasis – jame jautiesi tarsi lauko oranžerijoje, o gulėdamas lovoje gali romantiškai stebėti tyliai krentančius lapus, linguojančius medžius, pro kurių šakų ažūrą naktį dangaus skliauste sužimba gausybė žvaigždžių. Dar vienas interjero deimančiukas – mažas apvalus langelis vonios kambaryje, pro kurį atsiveria vaizdas į bažnyčią.
Unikalios restauruotų plytų sienos, neardytos ir papildomai neprimūrytos, namams suteikia ne tik šilumos, jaukumo, bet ir gylio. Su praeitimi sugyvena ir kontrastuojantys modernūs sprendimai, pavyzdžiui, švaraus dizaino itin estetiška virtuvė. TV zonos siena papuošta dekoratyviniu tekstūriniu tinku – sprendimas nepalikti plytų tapo dar vienu moderniu interjero potėpiu, suskambančiu pastato istorijoje. Siekiant išsaugoti aukštį paliktos monolitinės lubos, o paviršiniais dekoratyviniais juodais laidais išvedžiota elektros instaliacija – ne tik funkcinis, bet ir estetinis elementas.
Vonios kambariuose vyrauja ramesnis, aptakesnių formų dizainas. Šviesios akmens masės imitacinės plytelės dera su plytų detalėmis. Medinės grindys namuose taip pat pasirinktos itin šviesios, beveik baltos, siekiant daugiau natūralaus šviesumo.
Šių namų grožis – ypatingas erdvumas, kaip architektė pastebi, juntamas judant. Jį papildo regimumas, nes iš svetainės ar kito kambario atsiveria dar keli planai ir panoraminis vaizdas, kurį dar labiau pabrėžia stiklinės durys.
