|
|
Šveicarijoje, šalia „Geberit“ gamyklos cechų, įrengtos kelios unikalios laboratorijos. Viena iš jų skirta modeliuoti vandens nuotekų „elgesį“ namo kanalizacijos vamzdyne, kurio mes nematome. Tai yra savotiškas klientų mokymo centras, kuriame įrengtas unikalus pavyzdinis stendas, vadinamas „Hidrauliniu bokštu“. Šis įrenginys – tai realaus dydžio 5 aukštų gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų sistemos skersinis pjūvis su visiškai skaidriais nuotekų vamzdžiais. Viena instaliacijos pusė yra atlikta teisingai (joje teka mėlynos spalvos vanduo), o kitoje pusėje – dažniausiai pasitaikančios montuotojų ir projektuotojų klaidos (ten teka raudonas vanduo). Visas hidraulinis bokštas valdomas kompiuterine programa – galima nuotoliniu būdu nuleisti vandenį iš pasirinkto unitazo ar pripildyti norimą vonią stende. Vanduo, tekėdamas iš didelio aukščio tiesiais vamzdžiais, įgyja nemenką pagreitį, todėl neteisingai įrengtoje dalyje galima matyti visas pasekmes, kai 5-ojo aukšto „rezultatai“ veržiasi per 1-ojo aukšto ertmes. Tai – puiki mokymo priemonė, padedanti išvengti klaidų įrengiant pastato nuotekų ir vandentiekio sistemas. Tokius unikalius hidraulinius bokštus turi tik „Geberit“ mokymo centrai Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Dar viena problema, su kuria kovoja „Geberit“, – nereikalingas garsas, kuris sienų, grindų ir kitomis konstrukcijomis mūsų ausis pasiekia iš kaimyninių butų ar net kitos laiptinės Švelnus upelio tekėjimas, klaviatūros taukšėjimas biure arba reguliariai pravažiuojančio traukinio dundesys – žmogaus ausis priima visus šiuos garsus, tačiau smegenyse jie nėra „registruojami“ kaip triukšmas. Visiškai skirtingai reaguojama į varvančio vandens maišytuvo ar naktį kaimyniniame bute nuleisto vandens bakelio sukeltus nemalonius garsus. Į tokį triukšmą – nors objektyviai jis ir nėra garsesnis už rašymą klaviatūra – dažnai reaguojama labai jautriai ar netgi susierzinama. Sanitariniai prietaisai yra triukšmo šaltinis. Pirmiausia, žinoma, tai nuotekų vamzdynas, WC bakeliai, dušai ir vandens maišytuvai. Kontroliuoti triukšmą bet kokioje statybinėje situacijoje ir sumažinti jį iki minimumo – neginčytina gamintojų kompetencija. „Vis dėlto mūsų darbe dėmesys skiriamas ne tik triukšmui sumažinti ar net panaikinti“, – sako Oliver Wolff, „Geberit“ akustinės ir fizikinės laboratorijos vadovas. „Taip pat dažnai mes ieškome būdų, kaip pakeisti garsą – panašiai, kaip „Porsche“ inžinieriai sąmoningai stengiasi sukurti variklio garsą, leidžiantį suprasti, jog važiuoja sportinis automobilis, o ne motoroleris“, – sako p. Wolff. Oliver Wolff ir jo komanda savo moksliniams tyrimams ir gaminiams tobulinti turi unikalią, pasaulinio lygio mokslinę fizikos ir akustikos laboratoriją. Tai – atskiras penkių aukštų pastatas, akustiškai visiškai izoliuotas nuo aplinkos poveikio ir skirtas tik moksliniams tikslams. Čia gali būti tiriamos visos sanitarinės instaliacijos, nepriklausomai nuo jos rūšies ar dydžio, akustinės savybės. Svarbiausia, kad čia taip pat atliekami tyrimai ir analizuojama, kaip triukšmas iš vonios kambario pastate perduodamas į kitas patalpas. Darbas su akustine kamera Tam, kad būtų galima tiksliai lokalizuoti ir analizuoti triukšmo ar garso bangų šaltinį, „Geberit“ mokslininkai naudoja akustines kameras. Pavyzdžiui, norint ištirti nuotekų vamzdyno alkūnės skleidžiamą garsą, aplink šią instaliaciją ratu išdėliojamas didelis kiekis kondensacinių mikrofonų ir įrašomas garsas. Kiekvienas mikrofonas triukšmo eigą pateikia šiek tiek iš kitos „perspektyvos“. Visų mikrofonų pateikti signalai toliau analizuojami, pasitelkus programinę įrangą. Kompiuteris sujungia nuotekų alkūnės nuotrauką su gautais garsiniais signalais ir pateikia vizualinį rezultatą – vadinamąją akustinę nuotrauką. Iš akustinės laboratorijos gautos žinios gali būti naudojamos ir optimizuoti esamoms sistemoms bei produktams, ir kuriant ar tobulinant naujus gaminius. „Naujos statybinės medžiagos, šiuolaikinės technologijos ir moderni architektūra sanitarinei technikai kasdien kelia naujus akustinius reikalavimus. Dėl to mes, statybinės fizikos ir akustikos mokslininkai, tikriausiai niekada neliksime be darbo“, – juokauja Oliver Wolff.
|
