Asociatyvi nuotrauka
Didžioji dalis valstybės įstaigų darbuotojų dirba 50 ar daugiau metų skaičiuojančiuose pastatuose, kur vienam darbuotojui tenkantis biuro plotas šiandien vidutiniškai siekia kiek daugiau nei 20 kv. m. Personalo ekspertai atkreipia dėmesį, kad norint užtikrinti geras darbo sąlygas, darbuotojui tenkančio biuro plotas turėtų siekti apie 10-15 kv. m.
Praėjusių metų pabaigoje, Turto banko valdomuose objektuose, vienam darbuotojui teko vidutiniškai 20,23 kv. m, kai 2022 m. – 20,77 kv. m. Ploto efektyvumo rodiklius valstybės valdomuose pastatuose nustato Finansų ministerija. Valstybės įmonės Turto bankas bendras valdomas plotas sudaro apie 700 tūkst. kv. m.
Patogioms darbo erdvėms – 300 mln. eurų investicija
Žvelgiant pasauliniu mastu, Lietuvos valstybės įstaigos darbuotojui tenka kone dvigubai daugiau ploto. Tai reiškia, kad su tenkančiu plotu vienam darbuotojui didėja ir aptarnavimo kaštai.
Pasak valstybės nekilnojamąjį turtą (NT) centralizuotai valdančio Turto banko, vienintelis kelias efektyvinti valstybės NT bei užtikrinti šiuolaikiškas darbo vietas, yra sistemingas NT portfelio pertvarkymas. Per artimiausius 4 metus Turto bankas tam yra numatęs apie 300 mln. eurų.
Pasak Turto banko laikinojo vadovo Ernesto Česoko, didžioji dalis valstybės valdomų ir biurams naudojamų pastatų yra statyti prieš penkias ar šešias dešimtis metų, todėl jų išplanavimas neatitinka šiandieninių poreikių. Įprastas tokių pastatų vaizdas – ilgi koridoriai su nedideliais uždarais kabinetais, erdviais neišnaudojamais holais.
„Šiandien tokias patalpas vis dar galime naudoti, pavyzdžiui, sveikatos įstaigose, tačiau jos nepanašios į modernius biurus nei pagal efektyvumą, nei pagal komfortą čia dirbantiems žmonėms. Todėl atnaujiname mūsų valdomus pastatus, kurdami efektyvesnes darbo vietas, esant poreikiui ir įvertinę situaciją – statome naujus“, – kalba E. Česokas.
Jis pažymi, kad efektyvinant valstybės administracinį NT, atsižvelgiama į gerąsias praktikas verslo segmente, su kuriuo valstybės sektorius konkuruoja dėl darbuotojų.
„Valstybiniame sektoriuje biurų plotas vienam darbuotojui smarkiai svyruoja – nuo 6 kv. m vienam darbuotojui modernizuotuose pastatuose iki kartais 30 ir daugiau kv. m senos statybos ir išplanavimo administraciniuose pastatuose. Tuo tarpu, biurų ieškančioms verslo įmonėms patraukliausiai atrodo tokios erdvės, kuriose vienam darbuotojui tenka 10-12 kv. m ploto. Vis dėlto viešajame sektoriuje pokyčiai vyksta ir jie tikrai pastebimi“, – kalba Jurgita Ragaišė, NT paslaugų bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovė Lietuvoje.
Darbo vieta suvokiama plačiau
Anot J. Ragaišės, komerciniame sektoriuje jau nusistovėjo praktika, kad įprastai darbo vietoms skiriama apie 60-70 proc. biuro ploto, o likusi dalis – susitikimų, laisvalaikio, poilsio erdvėms, sporto zonoms ir pan.
„Dauguma Lietuvoje dirbančių kompanijų turi efektyviai išplanuotus biurus, o tos, kurios įsirenginėja naujus, orientuojasi į šias patalpų planavimo bei naudojimo proporcijas. Pastaruoju metu mažėja poreikis turėti visiškai atvirų darbo vietų tipo išplanavimo biurą, siekiama komandas išdėstyti kabinetuose, atskirti intensyviau koncentruotas darbo erdves papildomomis erdvėmis, numatyti poilsio ir sporto zonas, jaukias virtuvėles“, – dėsto NT paslaugų bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovė Lietuvoje.
Verslo ir viešojo sektoriaus požiūrį į darbo vietas formuoja ir tobulėjantys technologiniai sprendimai. Modernių darbo organizavimo priemonių gausa leidžia įstaigoms lanksčiau planuoti darbą, dėl to papildomas plotas neretai tampa finansine našta, kuri atsiliepia darbuotojų patogumui.
Hibridinis darbas leistų sutaupyti 3-6 mln. eurų
Anot J. Ragaišės, vienas iš dabar aktyviai naudojamų būdų efektyvinti biurų plotą, kartu užtikrinant darbuotojų socializacijai, poilsiui bei komfortui reikalingas erdves – kurti mažiau darbo vietų nei yra darbuotojų. Po pandemijos įsitvirtinus hibridiniam darbui, tai tapo vis dažnesne praktika.
„Pastebime, kad pastaruoju metu sukuriama 10-20 proc. mažiau darbo vietų nei jų reiktų esamam darbuotojų skaičiui. Dauguma įmonių taiko hibridinį darbo modelį ir numato darbuotojams galimybę 1-3 dienas dirbti iš namų. Tačiau egzistuoja tikimybė, kad bus dienų, kai visi darbuotojai susirinks į biurą. Tokioms situacijoms įmonės numato nededikuotas trumpalaikes darbo vietas, kurios dažniausiai skiriasi nuo įprastų: numatoma mažiau ploto vienai darbo vietai įrengti", – pastebi J. Ragaišė.
Hibridinį arba iš dalies hibridinį darbo modelį taiko ir vis daugiau valstybinių įstaigų. Todėl natūralu, kad mažėjant fiziniam darbuotojų srautui biuruose, daugėja efektyviai neišnaudojamo ploto.
„Ne vienus metus trukę karantino ribojimai išmokė dirbti neapsiribojant biuro kabinetu. Atnaujindami Turto banko biurą, žvelgėme į ateitį, suprasdami, kad hibridinis darbo modelis sulig kiekvienais metais taps vis dažnesniu darbo organizavimo būdu. Šiuo metu mūsų biure yra 60 proc. darbo vietų ir darbuotojai patys gali pasirinkti kokiame kabinete ar erdvėje nori dirbti. Vertindami savo pavyzdį matome, kad taikant hibridinį darbo modelį viešajame sektoriuje centralizuotai valdomuose biuruose kasmet galima būtų sutaupyti nuo 3 mln. iki 6 mln. eurų“, – sako E. Česokas.
Turto banko patvirtintoje strategijoje numatoma valstybės biurų plotą iki 2030 m. sumažinti trečdaliu, pasiliekant tik reikalingus, atnaujintus ir energiškai efektyvius pastatus.
Per 2023 m. Turto bankas pastatų energinio efektyvumo priemonėms iš viso skyrė 3 mln. eurų, remontams – 6,3 mln. eurų. Buvo suremontuota 19,8 tūkst. kv. m ploto.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.