Vytautas Puzeras: rinkoje išlieka stipriausi ir patraukliausi

Vytauto Puzero vardas gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 15 metų darbo patirtį dizaino srityje turintis vyras neslepia, kad jo sėkmės paslaptis – išskirtinis požiūris į kiekvieną projektą.

Atsakingas požiūris lydėjo ir neseniai įgyvendintą itin svarbų V. Puzero projektą. Laimėjęs viešąjį konkursą dizaineris projektavo baldus Europos Sąjungos pirmininkavimo renginiams ir rūpinosi Nacionalinės dailės galerijos (NDG) spalviniu apipavidalinimu.

Papasakokite apie savo profesinį pasirinkimą, kas lėmė, kad tapote dizaineriu?

Rinkausi 9 klasėje. Mokiausi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje ir reikėjo pasirinkti specializacijos kryptį. Tapyba, grafika ir skulptūra man patiko, tačiau tai labai abstrakčios sritys be konkrečios panaudojimo paskirties. Nuo vaikystės siekiu atsakyti į klausimą, kam skirtas daiktas, o dizainas į šį klausimą man atsako. Tai aiški, konkreti, apčiuopiama kryptis, vienijanti visas meno rūšis.

Šiuo metu kūrybinį potencialą atskleidžiate skirtingose srityse: projektuojate baldus, kuriate interjerus, prekių ženklus ir kt. Kuri iš šių sričių Jums pati įdomiausia?

Labai mėgstu dirbti su įmonėmis, kurioms reikia sukurti visą stilių nuo... iki. Tada išnaudoju saviraiškos galimybes skirtingose srityse. Kurdamas prekių ženklus panaudoju grafiką, projektuodamas baldus, interjerą – dizainą. Man labiausiai patinka kurti visumą: nuo koncepcijos pateikimo iki vizualinio vaizdo, kurį mato įmonės klientai. Nežinau įmonės, kuri šiuo metu neturėtų savo stiliaus. Rinkoje vyrauja didelė konkurencija ir klientai pasirenka tai, kas jiems priimtiniau. Kaip ir gamtoje, taip ir rinkoje galioja išlikimo dėsniai – išlieka stipriausi ir patraukliausi.

Kokią dalį Jūsų kūryboje užima privatūs interjerai?

Esu kūręs ir privačius interjerus, tačiau man labiau patinka didelės visuomeninės erdvės, biurai ar net parkai. Realizuodamas erdvius projektus jaučiuosi labai gerai. Kuo didesnė erdvė, tuo daugiau vietos saviraiškai.

Padirbėjęs su individualiais užsakymais supratau, kad tai – ne man. Neturiu kantrybės išklausyti visų šeimos narių ir po to dar išgirsti šuniuko ar katytės nuomonę... Yra dizainerių, kurių specializacija – privačių interjerų kūrimas, todėl geriausia dirbti srityje, kurią išmanai labiausiai.

Jūsų kūryboje neretai atsispindi gamtos motyvai. Tai Jūsų inspiracijos šaltinis?

Žinoma! Gamta mane įkvepia. Kurdamas remiuosi ne tik gamtos dėsniais, bet ir mūsų paveldu, baltų kultūra. Tai man labai svarbu. Dirbu su tokiais projektais, kurie mane praturtina visose srityse. Baltų dievų muziejus Naisiuose vienas iš tokių projektų, kuris man buvo kaip savojo identiteto išraiška. Mūsų paveldas – tai mūsų šaknys, o kas nežino savo praeities, tam labai sunku save identifikuoti. Aš kuriu kuo natūralesnę aplinką, kuo priimtinesnę žmogui, kad joje būtų gera, ramu ir patogu būti.

Kas dar Jus inspiruoja kūrybai?

Mano antroji pusė. Moteris taip pat yra gamtos dalis. Aš esu gana abstraktus, ji – racionalesnė, todėl džiaugiuosi, kad galiu su ja pasitarti. Pirmiausia būtent jai parodau savo projektus. Man įdomi jos reakcija, nes artimo žmogaus reakcija – geriausia.

Ar turite autoritetų?

Įvairiais etapais buvo skirtingi autoritetai. Kažkada buvo prancūzų architektas, dizaineris Le Corbusier, vėliau Philippe'as Patrickas Starckas, žavėjausi drabužių dizainerio Issey Miyake filosofija. Iš dabartinių dizainerių mane labai žavi dizainerė Patricia Urquiola. Jos kūryboje puikiai dera funkcija ir dekoratyvumas. Autoritetų sąrašas ilgas, galėčiau vardinti ir vardinti.

Papasakokite apie paskutinį savo projektą, kuomet NDG rūpinotės erdvių apipavidalinimu ES pirmininkavimo renginiams.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė viešąjį konkursą dėl šių patalpų įrengimo ir pritaikymo ES pirmininkavimo renginiams. Vienas iš esminių ministerijos norų buvo, kad baldų dizainas būtų sukurtas ir pagamintas Lietuvoje. Pasiūliau, kad projekte būtų išreikšta lietuvybė ir, atitikęs reikalavimus, tapau vienu iš konkurso laimėtojų, kuriam teko garbė projektuoti baldus ir pasirūpinti spalviniais sprendimais.

Įsigilinęs į šį projektą pasiūliau idėjas, kurios atitiko lietuvišką temperamentą, atspindėjo mūsų aplinką, saikingumą, permainingus orus. Siekiau sukurti patogius, minimalius, estetiškus baldus, kurie išryškėtų sterilioje NDG aplinkoje.

Pagrindinėje posėdžių salėje įvedžiau aiškias kvadratines formas, prislopintus pilkšvus atspalvius. Pagrindiniai akcentai šioje erdvėje turi būti valstybių vėliavos ir pats žmogus. Kitos erdvės žaismingesnės, jose vyrauja daugiau ryškių spalvų, apvalesnių formų.

Papasakokite, kaip šiame projekte išreiškėte Lietuvos identitetą?

Kurdamas baldų dizainą nevengiau tautiškų motyvų. Darbo salėje esančių kėdžių nugarinėje dalyje panaudojau lietuvišką ornamentą, kuris yra mūsų identitetas ir dabartinėje aplinkoje atrodo labai moderniai. Šis ornamentas – tai vienas pirmųjų lietuviškos grafikos elementų.

Dar viena idėja įgyvendinta plenarinių posėdžių salėje – stalų ir kabančių sodų sąsaja. Kabančių sodų motyvas pasikartoja ir stalų kojų sujungimuose.

Dar vienas mūsų savitumo pavyzdys – laisvalaikio zonose esantys kavos staliukai, kurių inspiracija tapo Baltijos jūros nugludinti, vienas kitą dengiantys akmenukai. Kurdamas staliukus panaudojau tris natūralius ir gamtoje sutinkamus tonus: balintos kavos, tamsesnį samaninį, rusvai žalsvą. Dėl nepretenzingų tonų, staliukai puikiai dera skirtingose aplinkose šalia skirtingų spalvų fotelių. Jie kaip akmenukai gamtoje – tinka visur.

Kiek laiko dirbote su šiuo projektu nuo idėjos iki realizavimo?

Procesas užtruko 9 mėnesius. Laikas labai greitai prabėgo. Daugiausia laiko atėmė viešieji konkursai.

Kadangi visą NDG apipavidalinimo procesą koordinavo Užsienio reikalų ministerija, ar dirbdamas su šiuo projektu turėjote pakankamai saviraiškos galimybių, ar buvo keliami griežti reikalavimai ir saviraiška spraudžiama į „rėmus“?

„Rėmų“ nebuvo, tiesiog buvo aiški užduotis sau. Šis projektas iš dalies panašus į mano ankstesnius projektus, kuomet kurdavau įmonės įvaizdį. Šiuo atveju iššūkis buvo dar didesnis, nes kurti reikėjo visos valstybės įvaizdį. Privalėjau atsakyti į klausimus, kokia šios vietos paskirtis, kokie žmonės čia bus, kam tai daroma. Ministerijai siūliau tokius sprendimus, kurie buvo tinkami šiam įvykiui, šiam renginiui, todėl, kai aiškiai apsibrėžiau uždavinius, galimybių saviraiškai užteko.

Įgyvendindamas projektą buvote atsakingas už spalvinius sprendimus. Kiek pats tikite spalvų įtaka žmogui, jo savijautai, nuotaikai, ir kiek spalvų poveikio dėsnių naudojote kurdamas spalvinius sprendimus NDG?

Neabejotina, kad spalvos turi didžiulę įtaką žmogui. Tik bejausmis žmogus gali to nejausti. Kurdamas spalvinius šio projekto sprendimus skirtingose erdvėse taip pat atsižvelgiau į spalvų įtaką asmenybei. Pagrindinėje salėje vyrauja melsvi, pilkšvi tonai, kurių fone išryškėja pats žmogus, jo veidas. Toks fonas padeda susikaupti darbui. Išėjus iš salės tarp augalų suprojektuota žalių fotelių alėja, kuri padeda pailsėti, atsipalaiduoti. Mokslininkai seniai nustatė, kad žalia spalva veikia pozityviai, žmogus jos apsuptyje pailsi. Šioje zonoje panaudojau keletą žalios spalvos tonų, kurdamas tam tikrą gylį ir suteikdamas erdvei žaismingumo. Dar vienoje zonoje vyrauja žaismingi gelsvi ir oranžiniai atspalviai. Šios spalvos tonizuoja, todėl esu įsitikinęs, kad čia vyksta aktyvus bendravimas. Antrame aukšte įrengta žalių ir geltonų fotelių sala, skirta vertėjams. Ji man pačiam labiausiai patinka. Jei spalvos efektą palyginčiau su gėrimu, tai ši zona būtų gaivios citrinos ir kivių sultys su mėtomis bei ledukais.

Jei jau palyginote šį spalvinį sprendimą su gėrimo asociacija, kokias asociacijas Jums kelia kitos galerijoje esančios zonos?

Pagrindinė salė man asocijuojasi su ąžuolo gilių kava. Žurnalistų zona – vaisinės natūralios sultys. Kavinėje vyrauja tamsesni tonai, tai ministrų aplinka ir čia vyrauja burgundiška, tamsi žalia, tamsi mėlyna. Ši aplinka nors ir ne juoda, bet man asocijuojasi su stipria kava. Pietų zona – šviesi aplinka, todėl pirma mintis, ateinanti į galvą, – žolelių arbata ir tikras lietuviškas pyragas.

Kurdamas bet kokį projektą labai preciziškai įsigilinate į jį. Ar tai ir yra Jūsų sėkmės paslaptis, ar profesinę sėkmę lemia ir kiti ingredientai?

Sėkmės paslaptis yra darbas. Įsiklausymas, įsigilinimas, atsidavimas projektui – tai labai svarbu. Aš gyvenu savo projektais. Tada jie įgauna savo kūną, nuotaiką, charakterį ir dvasią, savitumą... Man objektas kaip savita gyvybės forma. Kiekvienas projektas turi vardą, charakterį ir gyvena savo gyvenimą.