|
|
|
 |
Lenkijos žydų istorijos muziejus
Architektai: „Lahdelma & Mahlamäki“ ir „Kuryłowicz & Associates“
Vieta: Varšuva, Lenkija
Realizacija: 2013 m.
Fotografijos: Photoroom, Wojciech Krynski
|
|
|
Latvijos likimo sodas (apžvalgos terasai paviljonas)
Tekstas: Didzis Jaunzems
Vieta: Koknesė, Latvija
Realizacija: 2013 m.
Fotografijos: Maris Lapins
Apžvalgos terasa ir paviljonas buvo suprojektuoti Krievkalna saloje, Koknesėje, Latvijoje, memorialiniame parke, pavadintame „Likimo sodu“ (angl. „The Garden of Destiny“). Tai buvo pirmasis architektūrinis objektas šioje zonoje, kurią ateityje tikimasi išplėtoti. Likimo sodas – tai memorialinė vieta, skirta atminti visoms Latvijos gyventojų gyvybėms, XX a. paaukotoms dėl valstybės. Šio parko projektas planuojamas baigti per 100-ąjį valstybės jubiliejų, 2018-aisiais metais. Apžvalgos terasos ir paviljono projektas prasidėjo kaip architektūrinis konkursas, kurį laimėjo Didzis Jaunzems, Laura Laudere kartu su architektūros studija „Jaunromans un Abele”.
|
|
|
Diogene – ko gero mažiausias namas pasaulyje
Realizacija: 2011 m. - 2013 m.
Fotografijos: RPBW, Julien Lanoo, Ariel Huber
Diogene buvo kuriamas po truputį, analizuojant žmogaus poreikius, patogumą, funkcionalius sprendimus ir tinkamiausias technologijas. Anot autorių, tai dar nebaigtas projektas, nes iki šiol nuolat ieškoma dar tinkamesnių sprendimų. Šis namas telpa į sunkvežimį (namo matmenys – 2,50 ir 3 m.), todėl, galima sakyti, kad tai transportuojamas būstas. Tai ne trobelė, bet komfortiškas, visus žmogiškus poreikius patenkinantis prieglobstis. Toks namelis galėtų tikti savaitgalio poilsiui sodyboje ar kaip mažas butas vienam asmeniui. Šis būstas gali būti statomas gamtoje, kaip transportuojamas biuras. Keletą tokio pobūdžio namelių įmanoma sujungti į kompleksą ir padaryti svečių namus – kiekvieno fantazijos reikalas kur ir kokiu tikslu statyti šį objektą ar jų grupę. Tačiau kad ir kokią funkciją Diogene atliktų, šis projektas priverčia susimąstyti apie tikrąsias žmogaus vertybes bei poreikius.
|
 |
Viešbutis Bikini Berlin
Tekstas: Gintautė Kisieliūtė
Vieta: Berlynas, Vokietija
Realizacija: 2014 m.
„Bikini Berlin” – tai dar vienas „25 Hours hotel” viešbučių tinklui sukurtas idėjinis interjero dizaino sprendimas. Nors visus filialus vienija bendra samprata bei įvaizdis, kiekvienas iš jų, taip pat ir „Bikini Berlin”, turi savito šarmo, originalumo. Tokiame viešbutyje turėtų būti ne tik gera ilsėtis, o tiesiog įdomu pabūti, pagyventi tokioje atmosferoje ir pasimėgauti spalvų terapija. Daugybė veiklų, daugybė galimybių, skirtingų erdvių – tai viešbutis, kuriame galima rasti didžiulę vaizdinę interjero bei užsiėmimų įvairovę. „25 Hours hotel“ pasižymi siekiu sukurti kur kas stipresnę emociją nei funkcionalumą. Žavus urbanistinis stilius pateiktas taip, kad jaučiamas ir kruopštumas bei atidumas kiekvienai detalei, ir vėjavaikiškumas, nerūpestingumas.
|
|
|
Žmogus, įžvelgęs dizaino ateitį Tekstas: Jonas Malinauskas Kaip ir kiekvienoje žmogaus veiklos srityje, dizaine egzistuoja kasdieninių rutininių darbų virtinė, leidžianti užsidirbti pinigų, tobulėti profesiniu požiūriu, tačiau trukdanti plačiau pažvelgti į socialinį bei kultūrinį kontekstą, įžvelgti ateities problemas, daiktinės aplinkos raidos perspektyvas. Netgi iškilūs autoriai, kurių vardai yra žinomi mūsų skaitytojams, įprastai užsiima komercine veikla ir maudymusi profesinės šlovės spinduliuose. Tokia situacija verčia dar labiau gerbti dizainerius, besirūpinančius pamatinėmis žmonijos problemomis, sugebančius praskleisti ateities šydą ir įkūnyti medžiagoje rytojaus perspektyvas. Vienas iš žinomiausių šios krypties veikėjų dizaino istorijoje – italas Joe Colombo (1930 – 1971). Be jokios abejonės, galėtume jį pavadinti vienu iš ryškiausių 60-tųjų metų futurologinio dizaino atstovų. Greta daugybės praktiškų baldų, šviestuvų, buitinių prietaisų ir įrangos projektų jis yra sukūręs nemažai konceptualių futuristinių instaliacijų, skirtų stambioms tarptautinėms parodoms ir konkursams.
|
 |
Lietuviško dizaino pavasaris Tekstas: Sandra Kliukaitė Jeigu lietuviškas dizainas būtų žmogus, dabar jam tebūtų vos 20 metų ir jis būtų panašus į paauglį, kuris ką tik baigė savo maištingą pankavimo laikotarpį, išlaikė kelis egzaminus, nusimetė uniformą ir po truputį pradeda formuoti savo individualų charakterį bei komunikuoti su pasauliu, o ne tik su savo kiemu. Galime palyginti – mums iš esmės artimas skandinaviškas dizainas, kurio egzistavimo istorija ir materialioji kultūra skaičiuoja jau beveik 100 metų nuo tarpukario modernizmo pradžios – būtų solidus senjoras su didele patirtimi ir įvertinimu. Toks, kokį visi nori kopijuoti ir mokytis iš jo. |
|
|
